Bankų bankrotas yra įprastas reiškinys daugelyje šalių. Pavyzdžiui, turinčiose daugiau kaip 100 metų bankų veiklos tradicijas, dėl finansinių sunkumų kasmet yra uždaroma 10-15 bankų, o 1985 metų ekonominio nuosmūkio metu buvo uždaryta net 120.
Ekonominė literatūra nagrinėja 3 pagrindines bankų bankroto priežastis, kurios, žinoma, būdingos ir lietuvos bankams:
- Aktyvų neteikimas. Visų pirma, tai yra tuomet, kai skolintojas uždelsia grąžinti paskolą numatytu laiku. Yra nustatyta, kad vidutiniškai 1 iš 50 banko paskolų yra negrąžinama. Banko krizę sukelia panika, susieta su masiniu indėlių išėmimu ir banko bankrotu. Ekonominėje literatūroje nagrinėjami nusikaltimai kaip grynų pinigų netekimo priežastis. Problema tuo įdomi, kad bankai nebijo „vagių iš gatvės“, nes jie daugiausia yra apdrausti, pavojingesni yra tie nusikaltimai, kuriuos padaro patys banko darbuotojai, kasininkai ar dirbantys su kompiuteriu.
- Nelikvidumas yra antra banko bankroto priežastis. Bankai turi turėti protingą likvidumo laipsnį. Tačiau Lietuvoje dar nėra pakankamai gero mechanizmo, garantuojančio paskolų ar vertybinių popierių rinkos afektyvų funkcionavimą.
- Nuosavos veiklos nuostoliai yra dažnai sutinkama bankų bankroto priežastis. Tai, žinoma, yra būdinga ir daugeliui Lietuvos bankų, kadangi naujai atsiradusių bankų veikloje yra nemažai nekompetetingumo ir neefektyvios veiklos.
Bankų bankrotą Lietuvoje be šių pagrindinių priežasčių sąlygoja ir kai kurios specifinės:
- Įlgą laiką, mūsų nuomonė, buvo netobuli ir per švelnūs bankų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Per vėlai yra priimtas komercinių bankų įstatymas.
- Infliacijos stabilizavimas sąlygojo palūkanų normos mažėjimą bei nuolatinį kitimą, o tai trikdė bankų veiklą.
- Piniginio vieneto pririšimas prie konvertuojamos valiutos mažina komercinių bankų veiklos galimybes.
- Indėlininkų nepakankamas ekonominis išprusimas ir pasitikėjimas bankais, informacijos nebuvimas taip pat buvo viena iš bankų bankrotą sąlygojusių priežasčių.
Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. O įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs turtui arba jį viršija. Įmonės gali bankrutuoti dėl išorinių ir vidinių priežasčių:
Išorinės priežastys gali būti šalies, kurioje veikia įmonė, ar kitos valstybės (svarbaus ūkio partnerio) ūkio krizė, nepalankūs valiutos kursų svyravimai (valiutų nestabilumas) ir negalėjimas jos konvertuoti, staigus medžiagų kainų didėjimas, nepalanki muitų politika ir pan.
Apie 1980m. JAV buvo atliktas tyrimas, kokios yra vidinės įmonių bankroto priežastys. Buvo ištirta apie 8000 bankrutavusių įmonių ir paaiškėjo, kad 93,1 proc. visų bankrotų sukėlė vadovų nerūpestingumas (žalingi įpročiai – girtavimas, narkomanija, silpna sveikata, vedybiniai sunkumai). Apie 0,5 proc. visų bankrotų sukėlė nelaimės (gaisrai, potvyniai, vagystės įsilaužus, darbuotojų apgavystės, streikai ir pan.). Apie 0,4 proc. visų bankrotų sukėlė vadovaujančio personalo apgavystės, sukčiavimai (suklastotos finansinės ataskaitos, sukčiavimas naudojant turtą ir kt.). Apie 5 proc. visų bankrotų priežastys liko neišaiškintos. Taigi, šie skaičiai rodo, kad lemiamą vaidmenį čia turi vadovų veikla, kompetencija, įžvalgumas.
Įmonių bankroto procesas yra įvairiapusis:kiekvienas klausimas turi būti nagrinėjamas tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Pagrindiniai bankroto veikėjai- teismas ir įmonės administratorius. Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti turi teisę: kreditoriai, akcininkai, savininkai, įmonės vadovas, darbuotojai, Valstybinė darbo inspekcija ir kt. Galimi trys įmonei iškeltos bankroto pabaigos scenarijai: sanavimas (pertvarkymas), taikos sutartis bei įmonės likvidavimas. Tačiau savalaikis bankroto bylos iškėlimas gali padėti jai išsikapstyti iš finansinių gniaužtų. Pirmiausia tenkinami įmonės darbuotojų iš darbo santykių kylantys finansiniai reikalavimai savalaikis įmonės paskelbimas bankrutavusia dirbantiems yra mažiau skaudus dalykas.
Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.
Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.
Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.
Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų, dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.
Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.
Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Įmonės kreditoriai– tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys.