Turtas – “vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Turtas pagal pobūdį gali būti nekilnojamasis ir kilnojamasis”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str. 1 p., turtas gali būti vertinamas, kai:

1) keičiasi jo savininkas, t. y. turtas parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas;

2) jis apdraudžiamas;

3) jis apmokestinamas, deklaruojamas;

4) jis jungiamas su kitu turtu, padalijamas ar atidalijamas iš bendro turto;

5) jis įkeičiamas;

6) jis įrašomas į finansinės apskaitos dokumentus;

7) jis išnuomojamas arba perduodamas kitiems asmenims pasaugos, panaudos pagrindais ar patikėjimo teise;

8 ) jis paimamas įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;

9) jis pripažįstamas bešeimininkiu;

10) įmonėms taikomos bankroto procedūros;

11) vykdomi teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose, teismų nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų, hipotekos teisėjų nutartys įkeistą turtą parduoti iš varžytynių;

12) to pageidauja turto savininkas arba turto vertinimo užsakovas.

Kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis.

Rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9,10 p. Turto vertinimas gali būti:

• Individualus turto ar verslo (toliau – turto) vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes.
• Masinis turto ar verslo (toliau – turto) vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu. Šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų.

V. Šulija straipsnyje “Vertinimo problema apmokestinant nekilnojamąjį turtą” masinio turto vertinimo sistemos kūrimą nurodo kaip vieną iš efektyvios turto vertinimo sistemos diegimo priemonių, nes masinio turto vertinimo sistema “leidžia sumažinti turto vertinimo administravimo kaštus, suvienodinti vertinimo sistemą ir neišskirti atskirų mokesčių mokėtojų”. Taip pat nurodo, kad tai galėtų atlikti VĮ Registrų centras, turintis ilgametę duomenų apie nekilnojamąjį turtą kaupimo patirtį.

Masinis turto vertinimas nuo individualaus iš esmės skiriasi kiekybiniais požymiais: vertinimo apimtis yra didesnė, turto vertinimas specializuojamas pagal vertintojų personalą ir nekilnojamojo turto požymius, numatomas pervertinimo laiko ciklas. Savaime suprantama, kad masiniam vertinimui skaičiavimai yra daug paprastesni, o individualiame vertinime atliekama išsamesnė analizė.

Be to, individualus turto vertinimas yra brangus, nes “Individualiai turi būti vertinami tik tie objektai, kurių masinio vertinimo metu rinkos vertė ženkliai nutolsta nuo tikrosios rinkos vertės arba pagal apibendrintus duomenis jų vertės negalima nustatyti”.

Taigi tam, kad būtų užtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas, antstolis gali areštuoti skolininko turtą ir taip laikinai uždrausti ar apriboti nuosavybės teisės į skolininko turtą.

Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad turto areštas– “įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Turto arešto aktai registruojami Turto arešto aktų registre, kuris yra sudėtinė Lietuvos Respublikos hipotekos informacinės sistemos dalis. Registro duomenų bazę tvarko Teisingumo ministerijos įgaliota institucija – Centrinė hipotekos įstaiga, o turto arešto aktus registruoja, įrašo jų duomenis į registro duomenų bazę, taiso registro duomenų klaidas ir faksu arba elektroniniu paštu praneša apie tai suinteresuotiems asmenims, išduoda pažymėjimus apie turto arešto akto įregistravimą ir išregistravimą, užtikrina jų tvarkomų registro duomenų apsaugą, teikia registro duomenis fiziniams ir juridiniams asmenims Hipotekos skyriai prie apylinkės teismų.

Turtą antstolis areštuoja esant įvairiems pagrindams: gavęs teismo (teisėjo) vykdomuosius dokumentus dėl turto arešto (surašo tik turto aprašą), pasibaigus nurodytam sumokėjimo terminui antstolio raginime sumokėti skolą geruoju, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vadovo sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, kai per nustatytą įstatymų terminą nesumokamos privalomos mokestinės įmokos. Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 1 d. taip pat numato, kad “Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata”.