Areštuoto turto įkainojimas


“Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo teismo sprendimo, teismo sprendimas vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimų vykdymo esmę sudaro tai, kad antstolis taiko įstatyme numatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones”, kurių baigtinis sąrašas numatytas LR CPK 624 straipsnyje.

Taigi tam, kad būtų užtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas, antstolis gali areštuoti skolininko turtą ir taip laikinai uždrausti ar apriboti nuosavybės teisės į skolininko turtą.

Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad turto areštas– “įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Turto arešto aktai registruojami Turto arešto aktų registre, kuris yra sudėtinė Lietuvos Respublikos hipotekos informacinės sistemos dalis. Registro duomenų bazę tvarko Teisingumo ministerijos įgaliota institucija – Centrinė hipotekos įstaiga, o turto arešto aktus registruoja, įrašo jų duomenis į registro duomenų bazę, taiso registro duomenų klaidas ir faksu arba elektroniniu paštu praneša apie tai suinteresuotiems asmenims, išduoda pažymėjimus apie turto arešto akto įregistravimą ir išregistravimą, užtikrina jų tvarkomų registro duomenų apsaugą, teikia registro duomenis fiziniams ir juridiniams asmenims Hipotekos skyriai prie apylinkės teismų.

Turtą antstolis areštuoja esant įvairiems pagrindams: gavęs teismo (teisėjo) vykdomuosius dokumentus dėl turto arešto (surašo tik turto aprašą), pasibaigus nurodytam sumokėjimo terminui antstolio raginime sumokėti skolą geruoju, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vadovo sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, kai per nustatytą įstatymų terminą nesumokamos privalomos mokestinės įmokos. Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 1 d. taip pat numato, kad “Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata”.